Tik nuo tėvų priklauso, ar jų vaikai išmoks plaukti

Sostinės vaikų ir jaunimo centre dirbanti plaukimo sporto meistrė, daugkartinė Lietuvos plaukimo čempionė ir rekordininkė Žana Skridlienė per treniruotes naudoja naujausius mokymo plaukti metodus.

„Vien žiūrint į vandenį, pakyla dopamino kiekis, mes tampame laimingesni, linksmesni, labiau atsipalaidavę. Nėra kitos tokios nuostabios aktyvumo veiklos, kuri lavintų visą kūną, kiekvieną slaptą raumenį. Plaukimas – tai viso kūno funkcinė treniruotė. Po pratybų baseine jums pasakys ačiū jūsų kraujagyslių, plaučių ir širdies sistemos.

Plaukiant įgysite lankstumo, koordinacijos, jėgos ir ištvermės.

Plaukimas naudingas ne tik kūnui, bet ir psichikai. Panėrimas sumažina mūsų kūno jutiminės informacijos kiekį, todėl vandenyje jaučiamės ramesni ir labiau atsipalaidavę“, – plaukimu džiaugiasi Ž. Skridlienė.

Su sportas.info skaitytojais ji dalijasi savo patirtimi.

Tėvų motyvacija

Tik nuo tėvų priklauso, ar vaikai išmoks plaukti, džiaugsis vandeniu ir bus saugūs. Neretai tėvai nesuvokia mokėjimo plaukti svarbos. Patys nemokėdami plaukti, savo baimes ir nerimus jie perduoda vaikams.

Tokie vaikai, atėję į baseiną, labai ilgai adaptuojasi ir jiems sunkiau sekasi mokymo proceso pradžioje.

Bet gera žinia ta, kad nuoseklus darbas padaro iš bet kokio bailiuko puikų plaukiką.

Tėvų neįkainuojamas indėlis – pratinti vaikus prie vandens dar iki 4 metų.

Ką jie turi padaryti dėl savo vaikų, kol jie pradės lankyti baseiną? Su visa pagarba darželių, mokyklų, būrelių mokytojams ir jų pastangomis auklėti, ugdyti, skiepyti tiesas, vaikų patys svarbiausi ir įtakingiausi žmonės yra – ŠEIMA.

Ką turėtų žinoti būsimų plaukikų tėvai?

1. Išmokite plaukti patys. Nemokantys plaukti tėvai augina nemokančius plaukti vaikus. Įtraukite plaukimo aktyvumą į šeimos laisvalaikį.

2. Dušo galia. Vandens purslai srovėmis bėgantys  per veidą – paverskite galvos plovimo procedūrą linksmu užsiėmimu. Dušas yra labiausiai neišnaudota pripratimo prie vandens priemonė pasaulyje. Ji padarys stebuklus jūsų vaiko plaukimo pradžiai. Na, ir aišku vonia su žaislais ir ilgesniu, negu reikia tik nusiprausti, laiku.

3. Kognityviniai įgūdžiai. Vaikai iki 4 metų turi silpnus kognytivinius įgūdžius. Jiems sunku vykdyti nurodymus, išlaikyti dėmesį, apdoroti garsinę ir vizualinę informaciją, prisiminti ko išmoko. Todėl iki 4 metų tėvai yra pagrindiniai vaikų plaukimo treneriai. Dažnai lankykitės vandens pramogų parkuose ir baseinuose. Pagrindinius bazinius plaukimo elementus – oro sulaikymas, panėrimas, plūduriavimas – išmokite patys ir išmokykite vaikus.

4. Baimės. Yra normalu nerimauti ir bijoti aplinkos, kurioje mes nepratę būti. Laikas ir nuoseklumas labai padeda apsiprasti ir nugalėti baimes.

5. Žaidimai. Visus šiuos žingsnius atlikite žaidžiant, su šypsenomis, dainomis ir teigiamomis emocijomis.

Ne paslaptis, kad per žaidimus vaikai patiria daug džiaugsmo ir nesikoncentruoja į nemalonias  maudymosi akimirkas.

6. Mokymas plaukti – tai ne įvykis, o procesas. Prisiminkite, kaip jūsų vaikas mokėsi vaikščioti, kalbėti, apsirengti.

Viskas vyksta savo tempu, kurio nereikia spartinti, nes procesas yra toks pat džiaugsmingas, o gal net labiau nei tikslo siekimas!

VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.