Plaukimo trenerės įspėja – vandenyje būtina elgtis saugiai: net 99 proc. skendimo atvejų galima išvengti

Plaukimas – maloni, gaivinanti, visą kūną treniruojanti veikla, tačiau, deja, vis dar reguliariai pareikalaujanti gyvybių. Kaip LRT TELEVIZIJAI sako plaukimo trenerės Žana Skridlienė ir Simona Sigariova, Lietuvoje saugaus elgesio prie vandens kultūra dar nėra išsivysčiusi. Eksperčių teigimu, 99 proc. visų skendimo atvejų galima išvengti, jei tik žmonės laikytųsi taisyklių ir nenumotų ranka į specialistų perspėjimus.

„Šį šeštadienį, liepos 1 d., tėvas su savo 12 metų sūnumi atvyko į pajūrį ir pamatė, kad yra išdėstytos raudonos vėliavos. Jis sūnui pareiškė, kad reikėtų sudeginti gelbėtojų būdeles ir vėliavas, nes jis dabar negalės bristi į jūrą ir maudytis. Jis sakė: „Kas čia tokio, gi čia mažos bangelės“.

Tai lemia labai didelį skendimų skaičių, nesąmoningą elgesį prie vandens telkinių, kuris paskui pareikalauja aukų“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja S. Sigariova.

Šiai minčiai antrina ir jos kolegė Ž. Skridlienė. Jos teigimu, „Lietuvai laikas keisti savo įsitikinimus ir požiūrį“, mat „iš tikrųjų praktiškai visų – 99 proc. – skendimo atvejų galima išvengti“.

„Galimybių išsigelbėti ar būti išgelbėtam nebuvimas sudaro tik labai mažą dalį: tik 1 proc. būna tų skendimų, kai [žmogus] ir plaukti mokėjo, ir taisykles žinojo, ir nerizikavo, bet vis tiek nuskendo“, – aiškina plaukimo trenerė.

Be minimų taisyklių nesilaikymo ir pavojų ignoravimo Ž. Skridlienė įvardija dar dvi pagrindines lietuvių skendimo priežastis: alkoholio vartojimą ir tėvų nepriežiūrą, kai jie vaikus išleidžia maudytis vienus.

Anot S. Sigariovos, siekdami išvengti nelaimių vandenyje, turėtume pirmiausia atsakingai įvertinti, kokių pavojų mums gali kelti vienas ar kitas vandens telkinys.

„Kiekvienas vandens telkinys turi išskirtinių pavojų. Jūra turi protrūkio sroves, duobes, didelės bangos gali būti. Ežere – mums nežinomas, žolingas, dumblinas dugnas, nepažįstamas krantas. Upėse dažniausiai po žiemos būna sunešti akmenys. Galbūt praeitais metais aš toje vietoje šokinėjau ant galvos ir buvo viskas gerai, bet kitais metais aš jau negaliu to daryti.

Prieš atvykdamas prie kiekvieno vandens telkinio aš turiu pasitikrinti, kur aš einu maudytis“, – pabrėžia laidos „Labas rytas, Lietuva“ viešnia.

Plaukimo trenerė pataria jokiu būdu neiti maudytis vieniems, ypač ten, kur mūsų niekas nemato, o bebūnant vandenyje, toli nuo kranto nenuplaukti.

„[Reikia] atsakingai pasirinkti plaukimo atstumus. Nebūtina mums plaukti į ežero vidurį ir pamojuoti draugams. Žmonės, nuplaukę ir neįvertinę savo galimybių, dažniausiai supranta, kad viduryje jiems tos jėgos baigiasi. Juos ištinka panika ir lygiai taip pat jie gali nuskęsti“, – tvirtina S. Sigariova.

Jeigu vandenyje nutinka kažkas netikėto, pavyzdžiui, koją sutraukia mėšlungis, anot ekspertės, svarbiausia yra nepanikuoti ir gultis ant nugaros.

„Sutraukus mėšlungiui, įsipainiojus į žoles, šiek tiek išsigandus ar supanikavus, pirminis patarimas būtų atsigulti ant nugaros, paplūduriuoti ir sugalvoti planą A, kaip man elgtis šitoje situacijoje, kad galėčiau saugiai pasiekti krantą. Svarbiausia yra nusiraminti, (...) nes jeigu žmogus supanikuoja, jis pameta kvėpavimą, jį ištinka didelis stresas, baimė ir taip gali įvykti nelaimė“, – sako plaukimo trenerė.

Jeigu nelaimė ištinka ne mus pačius, o kitą žmogų, pasak Ž. Skridlienės, stačia galva pulti gelbėti skęstančiojo neturėtume – pirmiausia svarbu įvertinti savo galimybes.

„Be jokios abejonės, mūsų gera širdis mus stumia iš karto būti herojais. Bet yra toks terminas kaip dvigubas skendimas: dažniausiai, kai žmonės neįvertina savo galimybių, atstumo, skęstančiojo ūgio ir svorio, tai pasibaigia labai labai tragiškai.

Ką turite pirmiausia daryti – pamatę [skęstantįjį] šaukti, atkreipti dėmesį. Antras dalykas – paskambinti gelbėtojams numeriu 112, o paskui mesti [link skęstančiojo] kokį nors plūduriuojantį daiktą: (...) pripučiamą kamuolį, tuščią butelį, čiužinį. (...) Galima nusiimti kelnes – 2 metrų virvė jums jau garantuota. (...) Galite priplaukti, bet jokio kontakto neturėtų būti, nes iš tikrųjų gelbėjimas yra labai labai sunkus darbas“, – pataria Ž. Skridlienė.

Viso pokalbio klausykitės LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.